„Ėriškių brass“: vieningai
plakanti didelė širdis
SOSTINĘ – Į ĖRIŠKIUS
Stebuklas, vykstantis kiekvienoje Panevėžio rajono seniūnijoje. Taip apie vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestrų atsiradimą ir gyvavimą praėjusį šeštadienį prasitarė kaunietis aktorius Egidijus Stancikas. Vienas iš tokių stebuklų – „Ėriškių brass“ – švenčia penkerių metų gimtadienį.
„Lietuvos sostinė jau seniai turėtų būti perkelta į Ėriškius“, – „Ėriškių brass“ šventėje šmaikštavo orkestrų kūrimosi Panevėžio rajone iniciatorius ir, kaip jį pavadino orkestrantų tėvai – kertinis akmuo Remigijus Vilys. Ir išties: Vilniaus miesto savivaldybė neturi nė vieno pučiamųjų orkestro, o mūsų rajone jie gyvuoja kiekvienoje seniūnijoje, „Ėriškių brass“ – vienas iš geriausių orkestrų Lietuvoje, kurio jaunimas groja profesionaliais instrumentais ir vienoje scenoje su profesionaliais užsienio atlikėjais.
Gimtadienio koncerte „Ėriškių brass“ orkestrui dirigavo vadovas Saulius Buitvydas, svečias iš Olandijos Pitas Fišeris (Piet Visser), Britų pučiamųjų orkestrų asociacijos vadovas, Lydbruko pučiamųjų orkestro dirigentas Robertas Morganas. Kartu su „Ėriškių brass“ solo eufonija grojo P. Fišeris, trombonu – Steve Legge iš Anglijos, dainavo solistė Indrė Grikšelytė. Šoko Krekenavos kultūros centro šokių grupė „Gremik“, vadovaujama Ritos Šantarienės.
BE ENTUZIAZMO – NĖ IŠ VIETOS
Norinčius groti Ėriškių vaikus 2006 metais subūrė jaunas dirigentas Saulius Buitvydas, baigęs mokslus Panevėžio konservatorijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip dabar sako orkestro vadovas, nieko nebūtų pavykę pasiekti be jaunimo entuziazmo ir užsidegimo groti. „Dėkoju rajono valdžiai už paramą ir palaikymą, Remigijui Viliui, Ėriškių kultūros centro kolektyvui. Dėkoju savo muzikantų tėvams, juos labiausiai ir užjaučiu – galime tik įsivaizduoti, kiek ir kokių garsų jiems reikia iškentėti, kol vaikai išmoksta groti“, – sakė S. Buitvydas.
Tą patį apie Saulių Buitvydą kalba orkestrantai ir jų tėvai: jei ne vadovo nuoširdus ir kantrus darbas (ne vienam, tuomet ir natų nepažinusiam, reikėjo individualių pamokų), sugebėjimas noru groti užkrėsti jaunimą, vargu ar praėjusį šeštadienį Ėriškiai būtų galėję džiaugtis tokia gimtadienio švente. Ėriškių kultūros namų salė erdvi, sutalpinanti pustrečio šimto žiūrovų, o tądien visi norintieji netilpo. Ir vėl ne kartą geru žodžiu minėtas šviesios atminties Alfonsas Giedraitis, kurio rūpesčiu šie kultūros namai buvo pastatyti. Lydbruko orkestro muzikanto Treforo Evanso atminimui „Ėriškių brass“ skyrė M. Jackson kūrinį „Heal The World“ („Išsaugotas pasaulis“).
IŠ ĖRIŠKIŲ NEIŠLEIS
„Orkestrai kūrėsi visose Panevėžio rajono seniūnijose ir kai kur šis procesas vyko nelengvai, o štai Ėriškiuose – iškart prilipo“, – džiaugėsi kolektyvą sveikinęs vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Lietuvos liaudies kultūros centro specialistas Rolandas Lukošius, kuruojantis pučiamųjų orkestrų veiklą, neabejoja: „Ėriškių brass“ – vienas iš geriausių orkestrų Lietuvoje, per penkerius veiklos metus padaręs didžiulę pažangą.
Ėriškių bendruomenės vardu orkestrą sveikino pirmininkė Birutė Grabauskienė ir Eduardas Kubilius, Ėriškių moterų klubo – pirmininkė Rima Rudienė. S. Buitvydo kolegos, kitų Panevėžio rajono orkestrų vadovai, dovanojo dirigento kėdę, nes penkerius metus prieš muzikantus stovėjęs dirigentas esą nusipelnė ir atsisėsti.
Ėriškių kultūros centro direktorė Daina Banaitienė šalia sveikinimų orkestrui išdavė ir slaptą kolektyvo norą prikalbinti S. Buitvydą apsigyventi Ėriškiuose, kad, neduok Dieve, nesumanytų kitur lizdą susukęs iš čia pabėgti. D. Banaitienės rūpestis – ne tik direktoriškas, bet ir motiniškas, mat jos sūnus Dovydas orkestre muša būgnus. „Orkestre yra du svarbiausi žmonės – dirigentas ir būgnininkas, – sakė R. Vilys. – Jei be dirigento geras orkestras gali pagroti, tai be tiksliai ritmą mušančio būgnininko – niekaip.“ Kad „Ėriškių brass“ mušamieji skambėtų dar geriau, pasirūpino „Ėriškių pieno“ kooperatyvo vadovas Povilas Nemanis, dovanojęs pusantro tūkstančio litų timpanui įsigyti. Ką nedideliame miestelyje reiškia beveik trisdešimt jaunuolių jungiantis kolektyvas, geriausiai nusako ėriškietės Kotrynos Sakalauskienės sveikinimas: orkestre groja keturios jos anūkės, tad ir šventinis džiaugsmas keturiskart didesnis.
„Tai mūsų vaikai“, – džiaugėsi Ėriškių pagrindinės mokyklos direktorė Lina Budreikaitė, tačiau šventės vedėjo E. Stanciko išprovokuojama nesileido. „Kad taip visiems muzikantams už matematiką, fiziką ir kitus dalykus, kurie sekasi sunkiau – po penkis dešimtukus gimtadienio proga. Ar pažadate, direktore?“ – direktorei neliko nieko kita, kaip tik pažadėti pagalvoti iki pirmadienio.
„Ėriškių brass“ muzikantų tėvai S. Buitvydui dovanojo didžiulę taurę su išrašytais visų 26 grojančiųjų vardais. „Priglaudęs ją prie ausies girdžiu vieningai plakant didžiulę širdį, – sakė vakaro vedėjas Egidijus Stancikas. – Visai neilgai trukus prie penkerių metų atsiras nulis ir mes visi, tokie pat jauni ir gražūs, rinksimės švęsti dar vieno „Ėriškių brass“ jubiliejaus. Ir išties prasmingas R. Vilio įpareigojimas jauniesiems muzikantams: kad ir kokioje pasaulio vietoje būtų, niekad nepamiršti kelio į Ėriškius ir neapleisti orkestro.
Stebuklas, vykstantis kiekvienoje Panevėžio rajono seniūnijoje. Taip apie vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestrų atsiradimą ir gyvavimą praėjusį šeštadienį prasitarė kaunietis aktorius Egidijus Stancikas. Vienas iš tokių stebuklų – „Ėriškių brass“ – švenčia penkerių metų gimtadienį.
„Lietuvos sostinė jau seniai turėtų būti perkelta į Ėriškius“, – „Ėriškių brass“ šventėje šmaikštavo orkestrų kūrimosi Panevėžio rajone iniciatorius ir, kaip jį pavadino orkestrantų tėvai – kertinis akmuo Remigijus Vilys. Ir išties: Vilniaus miesto savivaldybė neturi nė vieno pučiamųjų orkestro, o mūsų rajone jie gyvuoja kiekvienoje seniūnijoje, „Ėriškių brass“ – vienas iš geriausių orkestrų Lietuvoje, kurio jaunimas groja profesionaliais instrumentais ir vienoje scenoje su profesionaliais užsienio atlikėjais.
Gimtadienio koncerte „Ėriškių brass“ orkestrui dirigavo vadovas Saulius Buitvydas, svečias iš Olandijos Pitas Fišeris (Piet Visser), Britų pučiamųjų orkestrų asociacijos vadovas, Lydbruko pučiamųjų orkestro dirigentas Robertas Morganas. Kartu su „Ėriškių brass“ solo eufonija grojo P. Fišeris, trombonu – Steve Legge iš Anglijos, dainavo solistė Indrė Grikšelytė. Šoko Krekenavos kultūros centro šokių grupė „Gremik“, vadovaujama Ritos Šantarienės.
BE ENTUZIAZMO – NĖ IŠ VIETOS
Norinčius groti Ėriškių vaikus 2006 metais subūrė jaunas dirigentas Saulius Buitvydas, baigęs mokslus Panevėžio konservatorijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip dabar sako orkestro vadovas, nieko nebūtų pavykę pasiekti be jaunimo entuziazmo ir užsidegimo groti. „Dėkoju rajono valdžiai už paramą ir palaikymą, Remigijui Viliui, Ėriškių kultūros centro kolektyvui. Dėkoju savo muzikantų tėvams, juos labiausiai ir užjaučiu – galime tik įsivaizduoti, kiek ir kokių garsų jiems reikia iškentėti, kol vaikai išmoksta groti“, – sakė S. Buitvydas.
Tą patį apie Saulių Buitvydą kalba orkestrantai ir jų tėvai: jei ne vadovo nuoširdus ir kantrus darbas (ne vienam, tuomet ir natų nepažinusiam, reikėjo individualių pamokų), sugebėjimas noru groti užkrėsti jaunimą, vargu ar praėjusį šeštadienį Ėriškiai būtų galėję džiaugtis tokia gimtadienio švente. Ėriškių kultūros namų salė erdvi, sutalpinanti pustrečio šimto žiūrovų, o tądien visi norintieji netilpo. Ir vėl ne kartą geru žodžiu minėtas šviesios atminties Alfonsas Giedraitis, kurio rūpesčiu šie kultūros namai buvo pastatyti. Lydbruko orkestro muzikanto Treforo Evanso atminimui „Ėriškių brass“ skyrė M. Jackson kūrinį „Heal The World“ („Išsaugotas pasaulis“).
IŠ ĖRIŠKIŲ NEIŠLEIS
„Orkestrai kūrėsi visose Panevėžio rajono seniūnijose ir kai kur šis procesas vyko nelengvai, o štai Ėriškiuose – iškart prilipo“, – džiaugėsi kolektyvą sveikinęs vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Lietuvos liaudies kultūros centro specialistas Rolandas Lukošius, kuruojantis pučiamųjų orkestrų veiklą, neabejoja: „Ėriškių brass“ – vienas iš geriausių orkestrų Lietuvoje, per penkerius veiklos metus padaręs didžiulę pažangą.
Ėriškių bendruomenės vardu orkestrą sveikino pirmininkė Birutė Grabauskienė ir Eduardas Kubilius, Ėriškių moterų klubo – pirmininkė Rima Rudienė. S. Buitvydo kolegos, kitų Panevėžio rajono orkestrų vadovai, dovanojo dirigento kėdę, nes penkerius metus prieš muzikantus stovėjęs dirigentas esą nusipelnė ir atsisėsti.
Ėriškių kultūros centro direktorė Daina Banaitienė šalia sveikinimų orkestrui išdavė ir slaptą kolektyvo norą prikalbinti S. Buitvydą apsigyventi Ėriškiuose, kad, neduok Dieve, nesumanytų kitur lizdą susukęs iš čia pabėgti. D. Banaitienės rūpestis – ne tik direktoriškas, bet ir motiniškas, mat jos sūnus Dovydas orkestre muša būgnus. „Orkestre yra du svarbiausi žmonės – dirigentas ir būgnininkas, – sakė R. Vilys. – Jei be dirigento geras orkestras gali pagroti, tai be tiksliai ritmą mušančio būgnininko – niekaip.“ Kad „Ėriškių brass“ mušamieji skambėtų dar geriau, pasirūpino „Ėriškių pieno“ kooperatyvo vadovas Povilas Nemanis, dovanojęs pusantro tūkstančio litų timpanui įsigyti. Ką nedideliame miestelyje reiškia beveik trisdešimt jaunuolių jungiantis kolektyvas, geriausiai nusako ėriškietės Kotrynos Sakalauskienės sveikinimas: orkestre groja keturios jos anūkės, tad ir šventinis džiaugsmas keturiskart didesnis.
„Tai mūsų vaikai“, – džiaugėsi Ėriškių pagrindinės mokyklos direktorė Lina Budreikaitė, tačiau šventės vedėjo E. Stanciko išprovokuojama nesileido. „Kad taip visiems muzikantams už matematiką, fiziką ir kitus dalykus, kurie sekasi sunkiau – po penkis dešimtukus gimtadienio proga. Ar pažadate, direktore?“ – direktorei neliko nieko kita, kaip tik pažadėti pagalvoti iki pirmadienio.
„Ėriškių brass“ muzikantų tėvai S. Buitvydui dovanojo didžiulę taurę su išrašytais visų 26 grojančiųjų vardais. „Priglaudęs ją prie ausies girdžiu vieningai plakant didžiulę širdį, – sakė vakaro vedėjas Egidijus Stancikas. – Visai neilgai trukus prie penkerių metų atsiras nulis ir mes visi, tokie pat jauni ir gražūs, rinksimės švęsti dar vieno „Ėriškių brass“ jubiliejaus. Ir išties prasmingas R. Vilio įpareigojimas jauniesiems muzikantams: kad ir kokioje pasaulio vietoje būtų, niekad nepamiršti kelio į Ėriškius ir neapleisti orkestro.
